Labas! Tęsiu kelionės įrašus. Šiandien, Marokas- kvapnus, spalvingas, pasižymintis įspūdinga architektūra, kultūra. Nors pabuvome tik tris dienas, išvydome ir kitą Maroko pusę, tai badas, nemalonūs kvapai, miesteliai pilni šiukšlių, netgi porą kartų mūsų gyvybėms buvo kilusi grėsmė...



Visų pirmiausia pradėsiu nuo to, kad mūsų kelionė į Maroką prasidėjo uoste. Keltu, per Gibraltaro sąsiaurį persikėlėme į Afrikos žemyną, kur mūsų laukė vietinis gidas ir autobusas. Patraukėme link Volubilio, tai vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Maroke. Volubilyje matėme buvusią gatvių struktūrą, romėniškų vilų fragmentus su nuostabiomis mozaikomis, forumo aikštę, baziliką, Kapitolijų. Kadangi apsistoti turėjome Fese, pakeliui aplankėme Meknesą, vieną iš keturių karališkųjų miestų, kurį išgarsino sultono Mulaj Ismailo didžiosios statybos. Apžiūrėjome Al Mansur vartus, Mulaj Ismailo arklides ir aruodus, išgėrėme šviežiai spaustų apelsinų sulčių.
Atvykome vakare į nakvynės vietą , iš smalsumo nusprendėme pasivaikščioti miestelyje. Buvo pranešta, kad saugotume daiktus, ypač dokumentus ir po vieną, du nevaikščiotume. Tad į miestą, patraukėme su beveik visa grupe.  Nieko ypatingo nematėme, tik nusipirkome reikalingas prekes- vandenio, vaisių.

 
 
 
 
 
 
 
 
 


 Sekančią dieną susipažinome su Fesu, kuris garsėja mažomis, siauromis gatvelėmis, kuriomis labai lengva pasiklysti, nes jų ten tūkstančiai. Susipažinome su amatininkyste, tai matėme kaip gamina puodus, mozaikas, kaip graviruoja arbatinukus, papuošalus. Užsukome ir į aliejų, prieskonių parduotuvėles, matėme odos gamybos procesą. Taip pat paminėsiu, kad marokiečiai odas minkština pagal senovinį ,,receptą''- naudoja karvių išmatas ir šlapimą. Tad kvapas ten, buvo tikrai nemalonus.
Aplankėme Karauino mečetę ir universitetą, Bou Anania ir Attarine medrasos (XIV a. religines mokyklas), žavinčias savo interjero dekoracijomis bei detalių gausa, Ennejjarine fontaną.
Kelionę tęsėme Rabate, Maroko sostinėje. Ten turėjome nemažai laisvo laiko, tad išsiruošėme į turgų.
Čia linksmybės ir prasidėjo. Visų pirmiausia pastebėjimas toks, ten mašinų eismas bet koks, kaip kas moka taip tas ir važiuoja, tad pereiti gatvę ten labai sunku. Turguje tikėjomės amatininkų prekių, tačiau išvydome tik kinietišką šlamštą. Mes ėjome keturios moterys, pro vien vyrų pilną turgų. Tirai jautėmės nemaloniai, kai į tave iš visų pusių spokso, kažką šaukia, sako. Tad iš to turgaus pasileidome kuo greičiau atgal, nebesinorėjo jokių prekių, tik grįžti gyvoms.
Nurimusios, su visa grupe patraukėme link jų tradicinio restorano. Ten išvydome ir arbatos pilimo ceremoniją, pasigardžiavome skaniais patiekalais.

 










Paskutinę dieną Maroke praleidome Rabate, Tandžere.
Rabate pasižvalgėme po Udajo tvirtovę, Hasano bokštą ir mečetę, įspūdingą Mohamedo V-ojo mauzoliejų, Mešuaro kvartalą, kuriame yra karališkieji rūmai ir valstybinės institucijos. Atvykome į Tandžerą, kur Atlanto vandenynas susijungia su Viduržemio jūra.
Na, o kadangi mūsų išvykimo laikas buvo paankstintas, kiti Tandžero objektai liko neapžiūrėti.